Išsiskyrimo skausmas visada pranoksta susitikimo džiaugsmą, paprastai dar sunkiai suvokiamą ir neįtikėtinai trapų.
Praėjo dešimt metų nuo teroristinio išpuolio, per kurį Irisė buvo sunkiai sužeista. Vis dėlto moterį kamuoja ne tik fizinės kančios. Netikėtai į jos gyvenimą sugrįžta jaunystės dienų mylimasis Eitanas. Jo pasirodymas pažadina giliai viduje tūnojusias nuoskaudas dėl nutrūkusių santykių, kartu priversdamas atgimti ir niekur nedingusius jausmus.
Nors Irisė – sėkminga mokyklos direktorė, jos gyvenimas labiau primena pilkšvą ir netikusią tikrojo gyvenimo klastotę. Jos ir vyro santykiai prigesę, o su vaikais beveik nerandama ryšio. Gal tai nulėmė skausminga pirmosios meilės baigtis, apkartinusi Irisės gyvenimą, o gal vėliau įvykęs išpuolis, ilgam prirakinęs ją prie lovos ir atėmęs iš šeimos motiną ir žmoną. Šiaip ar taip, šiai santuokai, regis, nebuvo lemta patirti pilnatvės. Netikėtai sutiktas Eitanas priverčia moterį blaškytis tarp pareigos šeimai ir troškimo būti su mylimuoju. Viskas apvirsta aukštyn kojomis, paaiškėjus, jog, išvykusi į Tel Avivą pradėti savarankiško gyvenimo, dukra patenka į bėdą. Irisei tenka apsispręsti, kas svarbiau: iš naujo atrasta jaunystės meilė ar jos dukros gerovė?
Zeruya Shalev (g. 1959) – šiuolaikinė Izraelio rašytoja, pelnytai laikoma viena geriausių savo kartos autorių. Jos knyga „Meilės gyvenimas" („Sofoklis", 2017) sulaukė didelio susidomėjimo, todėl lietuvių skaitytojams pristatomas antras romanas. Jame pasakojama tikru įvykiu paremta istorija, kai, nuvežusi vaiką į darželį, grįždama namo Z. Shalev buvo sužeista susisprogdinusio savižudžio.