Paprastai kontrabosus orkestre užgožia kiti instrumentai, jiems nerašomos solo partijos, nebent koks duetas. Muzikanto gyvenime kontrabosas – ir jo mylimoji, ir draugas, ir priešas, ir kliuvinys paties pasirinktame kelyje. Patrickas Süskindas meniškai pateikia eilinio piliečio portretą, o per jį – socialinę analizę, farsą ir visuomenės komiškumą kaip įtemptą stryką, kuris monologiškai ir ryžtingai griežia pagal žmonių bendravimo ir tarpusavio žaidimų virpesius.