Psichologinis romanas, vienas paskutinių prancūzų literatūros klasiko Gi de Mopasano veikalų (1889), pasakojantis apie fatališką, nelaimingą pagyvenusio dailininko meilę jaunai aristokratei. Su neslepiama ironija autorius vaizduoja tuščią Paryžiaus aukštuomenės gyvenimą, jos dvasinę stagnaciją, žudančią meniniko talentą, bergždžiai alinančią jo kūrybines jėgas.