Svečias

„Kažkada buvau patikėjęs, kad esu sūnus palaidūnas. Ne, aš ne tik palaidūnas, kurio nieks nepasitiks, bet ir kuriam niekada nebus atleista.“

Romane „Svečias“ vaizduojama rašytoją Andrių Tumonį ištikusi keista situacija. Po vienu stogu jam tenka leisti dienas su bendrapavardžiu „broliu“ Miku, buvusiu nusikaltėliu, ką tik paleistu iš kalėjimo. Skirtingų sluoksnių, pasaulėžiūrų vyrus įsuka sudėtingų santykių ir neprognozuojamų įvykių verpetas. Abu veikėjai yra priversti nauju žvilgsniu įvertinti savo gyvenimą.
Baimė, įtarumas, nepasitikėjimas, bandymas aiškintis nepaaiškinamus dalykus, noras ištiesti ranką „sūnui palaidūnui“ sukuria stiprų psichologinės įtampos lauką ir prikausto skaitytojo dėmesį.