Šventojo Pranciškaus arfa

Pranciškus išėjo į savo lūšnelę. Susirado ir apsivilko prasčiausią abitą, marškinių jam keistis nereikėjo, nes jų nė neturėjo, o vietoj odinio diržo persijuosė mūrininko virvele. Nusiavė batus ir dabar jau stovėjo basakojis, laimingas, be galo laimingas, be marškinių ir be batų, tik su vienu abitu.
– Čia mano plunksnos, – pasakė.
– Viešpaties Dievo vieversys! – tarė klebonėlis ir pabučiavo jį ašarodamas.

Feliksas Timermansas – vienas žymiausių flamandų autorių, triskart nominuotas Nobelio literatūros premijai. Jo ranka vedžioja mus paskui audinių pirklio sūnų Asyžiaus gatvėmis ir aplinkiniais kalnais taip gyvai ir autentiškai, kad jautiesi patekęs į patį įvykių sūkurį ir vaikštąs drauge su Pranciškaus broliukais.