Svetimi laiškai

Juk žinai, kaip aš dievinu lietų. Nieko nėra smagiau, nei slėptis nuo lietaus kartu su mylimuoju. O aš visas kada nors gautas dovanas ir tas, kurias dar gausiu, iškeisčiau į vieną tavo bučinį. Ilgą, lėtą, kerintį ir svaiginantį bučinį. Retsykiais topteli mintis, kad tu esi tik nuostabus sapnas... Kailos laiškai, skriejantys pas toli tarnaujantį vyrą seržantą Ričardą Straudą, alsuoja karšta meile. Deja, jie neapsaugo jo nuo nelaimės. Vyrui tragiškai žuvus, Kaila lieka viena su kūdikiu. Baisus sprogimas sunaikina visus Ričardui priklausiusius daiktus, išskyrus metalinę dėžutę su meilės laiškais. Juos netikėtai atranda geriausias žuvusiojo draugas Trevoras.