Kančių keliai (III knyga)

Iš Samaros į Peterburgo juridinius kursus atvykusi Darja Bulavina apsigyvena sesers, garsaus advokato Smokovnikovo žmonos, namuose. Smokovnikovo salone lankosi daug išskirtinių asmenybių, menininkų. Vieną jų, Rusijos pražūtį pranašaujantį poetą Besonovą, Darja įsimyli nežinodama, kad sesuo jau išdavė vyrą su juo. Tiesa išaiškėja ir, nepaisant merginos pastangų, sesers šeima išyra.  Darja atsitiktinai susipažįsta su doru inžinieriumi Ivanu Iljičiumi Teleginu, tarp jų užsimezga šilti jausmai. Tačiau prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas sujaukia visų planus, per kelis mėnesius atlieka viso amžiaus darbą. Įvyksta vasario revoliucija, bręsta bolševikų perversmas, amžina lieka tik romi, švelni, mylima... širdis...  Apie autorių Prieš šimtą metų kiekvienas išsilavinęs Rusijos žmogus žinojo apie Dievo Motinos kančios kelius, XII a. rusų dvasinės literatūros kūrinį. Arkangelas Mykolas parodo Dievo Motinai, kaip pragare kankinasi nusidėjėliai. Marija pasibaisėjusi meldžia Sūnaus palengvinti nelaimingųjų kančias ir Viešpats pažada kasmet atšaukti jas penkiasdešimčiai dienų, nuo Velykų iki Švč. Trejybės šventės.  1920 m. emigracijoje Paryžiuje parašytai pirmajai Kančių kelių knygai labai tiko šis pavadinimas. Sukilimas Rusijoje ir bolševikų valdžia rusų intelektualams pabėgėliams atrodė kaip pragaras, kurio jie, nusidėjėliai, nusipelnė už gyvenimą prieš karą ir revoliuciją.  Tačiau grafas Aleksejus Tolstojus (1883–1945) neilgai tvėrė gyvenimą tremtyje, nutarė ištrūkti iš pragaro savo sumanumu ir talentu. Nors, kaip pats rašė, grįžo vargo vargti į Rusiją, niekada joje neskurdo, puikiai prisitaikė prie naujos valdžios ir už Kančių kelius netgi pelnė I laipsnio Stalino premiją, tapo akademiku.  Sovietų valdžios palankumas garantavo imunitetą nuo cenzūros, todėl trilogija ir šiandien stebina ne vien tik nepaprastu talentu atskleisti žmogaus sielos gelmes, bet ir atvirumu, kurio nepalietė vadinamasis socialistinio realizmo metodas.