Romane autorius parodo tipišką buržuazinę šeimą. Šeimos galva, Filipas Egletjeras, prasisiekęs juristas, - ciniškas ištvirkėlis, žmogus be principų, kurio vieninteliai
„idealai“ - komfortas ir malonumai. Gražuolė Karolė, jo antroji žmona, - išorinės elegancijos, egoizmo ir veidmainystės įsikūnijimas. Abu jie puikiai atstovauja tai bedvasei visuomenei, kurios būdingiausi bruožai - vidinė tuštuma, žmogiško jausmo stoka, vergavimas daiktams, materialinės gerovės troškimas, malonumų vaikymasis. Tuo tarpu jų vaikai - morališkai dar sveiki, tyraširdžiai, nepatyrę jaunuoliai. Jie svajoja apie kilnesnius idealus, bet visos jų iliuzijos subyra į dulkes, kai jie geriau pažįsta vyresniosios kartos gyvenimą ir perpranta jos veidmainingą moralę.