Žydiškų daiktų kambarys

Šis pasakojimas apie tai, kaip žlugo viena parduotuvė. Istorija tokia sentimentali, jog ją reikėtų uždrausti. Skiriu ją visoms mergaitėms, kurios savo tėvą pažinojo tik vaizduotėje.
Veiksmas vyksta drovių žmonių šalyje. Tai melaginga vieta, kurioje širdis tampa artiste. Jei turėtų kojas, ji dumtų kaip primuštas šunelis slėptis – iš gėdos, kad atleisti nepajėgia. Bet kaip smagu savo širdies valstybėje suvesti kraujuotas sąskaitas. Pirmyn, naivios keršytojos. Po laimėto raundo jūsų širdis verks daug smarkiau.
Man gaila, jog į šią istoriją įvėliau savo draugą Muhamedą – tie šikniai jį atleido iš darbo. Dabar Muhamedas tvirtina, kad gimiau piktoje šalyje. Jis sako, kad ir aš esu pikta.
Bet gal pasitaisysiu.
Aš atgavau tai, ko troškau, – savo tėvą. Jis visai kitoks nei mano vaizduotėje.
Blogai, kad per mane žuvo Vaska Chomiakovas, ištikimas draugas. Kas jam šovė galvon – įsimylėti betėvę žydukę? Ot asilas.
Autorė

Karjeros aukštumas pasiekusi ir sėkmės lydima mergina visą gyvenimą negali susitaikyti, kad jos nemylėjo tėvas. Tėvo nemeilė tokia skaudi, kad ji nusprendžia jam atkeršyti. Mergina leidžiasi į tėvo paieškas po visą pasaulį, kol galiausiai nusitaiko į konglomeratą RIMI XXL, manydama, kad jos tėvas – pagrindinis akcininkas ponas Kuklenskis. Negana to, sukurpia gudrų planą, kaip suvilioti savo netikrus brolius iš kitų santuokų ir taip atkeršyti jos nemylėjusiam tėvui...
Juokinga, graudi, tyčia sentimentali knyga, kurią autorė sąmoningai pavadino „Žydiškų daiktų kambariu“, nes žydiškumas jai tarsi jausmų intensyvumo sinonimas.
Tai trečiasis žinomos žurnalistės ir rašytojos Audronės Urbonaitės romanas.