Aštuntoji diena

1967 metais pasirodęs T.Vailderio romanas "Aštuntoji diena" buvo paskutinis rašytojo kūrinys (T.Vailderis mirė 1975 m.), susilaukęs bene plačiausio publikos pripažinimo. Jame autorius, galima sakyti, apibendrino visų savo kūrinių problematiką, suglaustai palietė tas filosofines ir moralines temas, kurios jį jaudino visą gyvenimą.
Romano intrigą išreiškia patys pirmieji sakiniai, pranešantys, kad 1902 metų vasaros pradžioje mažame kasyklų mieste Ilinojaus valstijoje inžinierius Džonas Ašlis buvo apkaltintas nužudęs savo viršininką Baringtoną Lansingą ir nuteistas mirti, tačiau traukiniu vežamas į bausmės vykdymo vietą, buvo išgelbėtas sargybą užpuolusių paslaptingų asmenų.
Detektyvo rėmuose vaizduodamas panoraminę Ašlių ir Lansingų šeimų sagą, rašytojas kruopščiai gvildeno savo mėgstamą temą - žmogaus egzistencijos įprasminimą universalioje pasaulio istorijoje. Nors T.Vailderis traktavo istoriją ne iš materialinių pozicijų, tačiau įžvalgiais realistiniais savo apibendrinimais gyvai atsiliepė į aktualiausius savo meto reikalavimus, padėjo išryškinti tam tikras amerikiečių nacijos vystymosi tendencijas. Rimtai ir giliai nagrinėdamas socialines ir filosofines savo meto problemas, romano autorius valdžiai atskleidė tai, kas buvo pozityvaus ir tauraus neseniai praėjusiu laikotarpiu. Kaip tik dėl šis ir ankstesni T.Vailderio romanai priklauso auksiniam amerikiečių literatūros fondui.