Rimai ir nerimai

,,Rimų ir Nerimų’’ centre yra kaimynystės problema, dviejų valstiečių šeimų savitarpio santykių vaizdai.

Pirmiausia charakterizuojamas Rimų ir Nerimų ūkis: autorius glaustai išdėsto, kiek jie turėjo žemės ir kokios, kiek arklių, karvių, avių, kaip jiems sekėsi šeimininkauti. Socialinė jų padėtis kūrinyje neliečiama. Buitinė kaimynų charakteristika leidžia tik nujausti tam tikrą potekstę, bylojančią, kad Rimai ir Nerimai- pasiturintys valstiečiai, kylančios kaimo buržuazijos atstovai.,,Rimuose ir Nerimuose’’ yra jaunųjų herojų broliški jausmai, kurie atskleidžia platesnius žmogaus prigimties klodus, netelpančius šeimyniškų jausmų, giminystės ryšių rėmuose. Rimų ir Nerimų vaikų,- tiek išėjusių į karą, tiek likusių pas tėvus,- broliški jausmai perauga į bičiulystę ir draugystę. Kaip svarbiausia dvasinė jaunųjų Rimų ir Nerimų ypatybė iškeliamas jų betarpiškumas, gaivališkumas.

Buitinių ir etinių traktavimo principų konfrontavimą ,,Rimuose ir Nerimuose’’ sąlygojo vėlyvajai švietėjiškai literatūrai būdingas mąstymas.

Knygoje yra apysakos: Dėdės ir dėdienės, Nebylys, Žemaičių Robinzonas; Apsakymai: Išgama, Kaip Tylutis užmušė žmogų, Mūsų Bėrasai, Nei šis, nei tas, Rimai ir Nerimai.