Išraiškingas ir sodrus istorinio romano pasakojimas parodo ne tik įspūdingą Izabelės tapsmą viena ryškiausių pasaulio istorijos asmenybių, bet atskleidžia ir jos žmogiškąsias savybes. Izabelė buvo ne tik valdovė, bet ir moteris, žmona bei motina. Ji mylėjo ir kentėjo, aukojosi ir aukojo kitus. Priimdama karūną ji pasižadėjo nesikratyti savo pareigų ir nepalikti šalies. Šio įžado Kastilijos karalienė niekada nesulaužė.