Pagrindinių veikėjų paveikslams būdingi romantiniaiir herojiniai bruožai, o visam kūriniui ryškus nacionalinis koloritas. "Pagaliau jos (grafaitės) siela švelniai, be jokio skausmo paliko kūną ir nuskriejo it vėjelio dvelksmas. ... Po egzekvijų jis pasiėmė grafaitės kūną ir drauge su Barzdyla ir dviem karbonarais nuvežė karstą prie Mažojo bokšto griuvėsių... Baromnas liko Tarante ir gedėjo visą gyvenimą. Jis išbuvo tremtyje tol, kol prancūzai ir Burbonai valdė šalį, ir grįžo pasenęs iš svetimo krašto, kai karbonarai vėl sukilo 1980 metais...Paskui baronas vėl išvažiavo ir niekada jau nebeišvydo savo tėviškės..."