Vieno gyvenimo istorija

Guy de Maupassant'as (Gi de Mopasanas, 1850–1893) – moderniosios smulkiosios prancūzų prozos meistras. Gimė Normandijoje; išsiskyrus tėvams, liko su motina, jo gyvenime atlikusia reikšmingą vaidmenį, o ir motinystės tema jo kūryboje atskleista itin jautriai.

Jaunystėje Maupassant'as apibūdinamas kaip itin „gyvybingas“: buvęs pašalintas iš seminarijos, vėliau Sorbonoje studijavo teisę, netrukus išėjo savanoriu į Prancūzijos-Prūsijos karą. Grįžęs įsidarbino valstybės tarnyboje, rašė straipsnius spaudai. Pamažu įsiliejo į literatūrinį gyvenimą, susibičiuliavo su Gustavu Flaubert'u, Émile'iu Zola, Ivanu Turgenevu, Henry Jamesu. Maupassant'as – Flaubert'o „literatūrinis sūnėnas“ – išleido beveik 300 smulkiosios prozos kūrinių, 6 romanus.

Romanas „Vieno gyvenimo istorija“ (1883) – dėl rašytojo fotografiškai tikslios atminties, preciziškai dailaus sakinio ir jautrios plunksnos – dramatiškas moters gyvenimo paveikslas, áukštosios XIX a. Prancūzijos gyvenimo būdo mados ir dvasinės negandos.

Gyvenimas, matote, nėra nei toks jau geras, nei toks jau blogas, kaip galvojama.

{...} du žmonės niekada negali prasiskverbti iki vienas kito sielos, iki minčių gelmių, {...} jie gali eiti šalia vienas kito, kartais apsikabinę, bet ne susilieję, ir kad dvasinė mūsų esmė visą gyvenimą klaidžioja vieniša.
Guy de Maupassant „Vieno gyvenimo istorija“