Vienos krūties istorija

“Vienos krūties istorija“ - žurnalistės ir viešųjų ryšių specialistės Erikos Umbrasaitės asmeniškas pasakojimas apie siaubingą susidūrimą su nepagydoma liga. Detaliame dienoraštyje autorė optimistiškai ir jautriai atskleidžia ne tik savo išgyvenimus, bet ir išsamiai pasakoja apie ligos eigą.

Su šia knyga debiutavusi kaip rašytoja, Erika Umbrasaitė pasitelkia ironiją ir su humoru, o kartu itin jautriai pasakoja viską, ką patiria moteris išgirdusi baisią ligos diagnozę. Knygoje „Vienos krūties istorija“ autorė atskleidžia savo išgyvenimus susidūrus su agresyvia krūties vėžio forma, pateikia daugybę detalių apie ligos eigą, aprašo savo elgesį ir mintis, siekiant išvengti psichologinės krizės ir įveikti mirties baimę.

Šią knygą E. Umbrasaitė beveik kasdien rašė dvejus metus. Tai išspausdintas tikras moters dienoraštis, galintis padėti daugeliui panašioje situacijoje atsidūrusių moterų. Vos išgirdusi diagnozę E. Umbrasaitė ėmėsi dienoraštyje fiksuoti savo jausmus. Po trejų metų šis dienoraštis tapo knyga, kuri sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo.

Erika Umbrasaitė knygoje „Vienos krūties istorija“ įkvėpė drąsos ir vilties daugeliui panašią diagnozę išgirdusių moterų, padėjo joms rasti savyje jėgų kovoti su liga bei išmokti su ja gyventi.

Pati autorė tikina, kad dienoraštį pradėjo rašyti sau. Vienas iš jos tikslų buvo palikti savo istoriją tuomet dar mažam sūnui, jeigu liga baigtųsi mirtimi, o sūnus taip ir nespėtų geriau pažinti savo mamos. Autorė taip pat pripažįsta, kad liga ją kaip ir daugelį tokioje situacijoje atsidūrusių žmonių, išmokė džiaugtis gyvenimu. Nors pradžioje ji taip pat norėjo tik sėdėti ir verkti, tačiau paskui ėmė į ligą žiūrėti iš šalies, su ironija, o dar vėliau atsirado ir cinizmo bei juodo humoro. Erika Umrasaitė tikisi, kad sergantieji perskaitę knygą supras, jog viskas ištveriama ir viskas praeina, o sveikieji išmoks labiau mylėti gyvenimą, juo džiaugtis ir neatidėlioti malonių dalykų.

Šiuo metu rašytoja jau dešimtmetį gyvena Prancūzijoje, kur teigia išmokusi mėgautis gyvenimu ir priimti jo dovanas. Vadovauja nedidelei meno galerijai, keliauja, stebi vietos gyvenimą ir į nieką nebežiūri rimtai. Po savo pasisekusio debiuto su knyga „Vienos krūties istorija“, Erika išleido šios istorijos tęsinį knygoje „Moteris katė ir jaunas mėnulis“ bei knygą apie Prancūziją „Prancūzija Mon amour“.