Romanas "Viešnia iš šiaurės" ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje buvo labai populiarus dėl patriotinių, auklėjamųjų aspiracijų. Pasakodamas tragišką savo herojės Aldonos istoriją, rašytojas palietė skaudžias tolimesnes Italijos ir Lietuvos gyvenimo socialines ir moralines problemas, įtaigiai atskleidė ano meto Kauno, Vilniaus politinę, kultūrinę atmosferą, "spindesį ir skurdą".