Romane „Vilniaus pokeris“ (1989) R. Gavelis dekonstruoja totalitarinės sistemos prievartos mechanizmą. Šokiruojančios poetikos priemonėmis kalbama apie žmogaus dvasios irimą, nuplėšiamos homo sovieticus kaukės. Konflikto pagrindą sudaro susidūrimas ir kova su „Jais“, metafiziniu blogiu, kuris turi tūkstančius veidų. Sovietmečio iškankintas, bet mąstyti dar sugebantis žmogus traktuojamas kaip patologiniais aukos.