“Knyga “Visi žmonės mirtingi”, savo laiku sutikta šaltai, kaip tik yra verta visiškos reabilitacijos; iš tiesų tai vienintelis romanas, kuriame Simone de Beauvoir atmetė realizmo normas ir leido sau pasinaudoti filosofinės pasakos, fantastinio pasakojimo ir istorinio romano teikiama laisve: žmogus, kuriam buvo suteiktas nemirtingumas, keliauja iš amžiaus į amžių per Europos istoriją apimtas nevilties, jog negali bendrauti; pasakodamas savo nuotykius jaunai moteriai, jis sugriaus jos trapią pusiausvyrą. Šis “sąmoningas pasukimas nauja vaga”, paliekant vietos beprotybei, panašus į geriausius Marguerite Yourcenar pasakojimus.”
Encyclopaedia Universalis