Vokiečių kalbos pamoka

"Vokiečių kalbos pamoka"-epiško užmojo kūrinys su lyriniam romanui būdingu pasakojimu nuo pirmo asmens. Beje, "pirmasis asmuo" čia-ne autoriaus priedanga, ne kokia šokanti marionetė, o komplikuoto charakterio ir sunkaus likimo veikėjas. Romane daug nuotykių, bet kūrinys-ne nuotykinis. Gausu jame ir psichologinių kolizijų, bet nepavadintumėm romano psichologiniu. Paauglys Zigis, uždarytas pataisos darbų kolonijoje (o joje vėlgi atskirtas nuo kitų), dėsto mums savo gyvenimą. Prieš akis slenka ir slenka niūrūs vaizdai: skurdi sala vidury Elbės, visų užmiršti mažamečiai nusikaltėliai, negabūs jų auklėtojai ir globėjai. Slogus rūkas gaubia ne vien salelę-visą Vakarų Vokietiją. Juk vėl pakėlė galvas tokie žmonės, kaip Zigio tėvas, tas Jensas Olė Jepsenas, po senovei tarnaujantis policininku Rugbiulyje, pačioje tolimiausioje ir, galimas dalykas, nykiausioje Vokietijos policijos nuovadoje. Taigi, prižiūrėtojų saugoma nyki sala ir platūs akiračiai šalies, sėkmingai užgydžiusios karo žaizdas... Atsistatė miestai, vietoje mūro-stiklas ir plienas, nematyti gatvės elgetų, bet ar pagydytos sužeistos sielos, ar apsaugotas nuo psichinių traumų jaunimas, ieškąs atsakymų į klausimą "kas kaltas?".