Žmonijos priešai
Mika Waltari (1908–1979) – garsiausias, universaliausias ir produktyviausias suomių rašytojas, jo kūryba aprėpia visus literatūros žanrus. M. Waltari parašė 38 romanus,
iš kurių garsiausi istoriniai „Sinuhė egiptietis“, „Turmsas nemirtingasis“, „Mirties angelas“. Bemaž visi jie skirtingos stilistikos kūriniai, atspindintys skirtingas epochas ir civilizacijas.
Romane „Žmonijos priešai“ pasakojama apie krikščionybės radimąsi Romoje –permainingą laiko tarpsnį netrukus po Kristaus mirties, kai buvo garbinami ne tik savieji dievai, bet ir mielai priimami svetimi, kai žydiška krikščionių bendruomenė ėmė virsti visuotine. Autentiški įvykiai romane vaizduojami įžvelgiant ir supinant įvairiausias gyvenimo sritis: religijas ir tradicijas, ekonomiką, imperijos vidaus ir užsienio politiką, meną ir literatūrą. Jame nuodugniai aprašomas Romos imperijos kraštų gyvenimas, nes knygos veikėjų keliai nusidriekia iki Galijos, Britanijos, Graikijos, Jeruzalės ir Egipto.
