Stiklinė pieno

Dortei penkiolika, ji gyvena Lietuvos kaime. Ši mergina niekada nesvajojo apie didžius nuotykius, apie princus ir baltus žirgus, tik apie kepėjo sūnų Nikolajų, apie šiek tiek mažesnį skurdą ir tėtį, kuris dar galėjo gyventi... Todėl Dorotė vis dar negali patikėti, jog niekam nesakiusi sutiko išvažiuoti į Stokholmą dirbti restorane. Ir vis dar negali patikėti, kad tai ją, Dorotę, veža per Lietuvą ant galinės Audi sėdynės. Mašinoje su langais, kurie neatsidaro. Koks tai darbas, mergina sužino per vėlai...