Žemaičiai XIX a. pirmojoje pusėje pretendavo perimti pagrindinio etnoso funkcijas, ir jų raštai ėmė stelbti aukštaitiškuosius. Šioje knygoje pagrindinis dėmesys ir skiriamas trijų XIX a. dešimtmečių pastangoms kurti bendrinę kalbą žemaičių tarmių pagrindu. Taigi ši knyga - pastangų norminti kalbą istorijos analizė, sociolingvistinė istorijos studija.