Žiema

Žiema mus moko išlikti. Žiemą išryškėja anksčiau nepastebėti dalykai. Žiemą pasiekiame tą metų tašką, kai, nepaisydami tamsos ir šalčio, teikiame kitiems gerą valią, – truputis prabangos prieš mus nusistačiusiame pasaulyje.

Vieniša Sofija, buvusi sėkminga verslininkė, mieliau būtų klasikinės istorijos herojė. Istorijos, kurioje kraštovaizdžiu iš lėto slenka sniegas ir ore neplūduriuoja nuo kūnų atskirtos galvos. Tačiau Sofijos istorija kitokia. Jai rodosi nebūti dalykai. Kaip ir jos aplankyti per Kalėdas atvykusiam sūnui Artūrui. Jis, susipykęs su savo mergina Šarlote, sumokėjo kroatei Liuksei, kad ši praleistų su juo tris šventines dienas, apsimesdama jo buvusiąja.

Prie svečių prisijungia ir Sofijos sesuo, racionalioji Airisė. Nebūti dalykai? O, kaip puikiai apibūdinta, kas yra menas, sako ji.

Didžiuliame Sofijos name Kornvalyje susitinka keturi skirtingi žmonės. Ar jiems visiems pakaks jame vietos?