17 a. Razino sukilimas kilo dėl baudžiavos stiprėjimo Centrinėje Rusijoje ir dėl jos įvedimo valstybės pietuose ir pietryčiuose. Šis sukilimas išaugo iš Dono kazokų rinktinės, vadovaujamos S. Razino, žygio prie Volgos. Sukilėliai žudė dvarininkus, vaivadas ir jų pareigūnus ir steigė kazokų savivaldą atitinkančius savo valdžios organus (rinko miestiečių ir valstiečių vyresniuosius, atamanus, esaūlus, šimtininkus). 1670 m. gegužės mėnesį kazokai užėmė Caricyną (dabar Volgogradas), liepos 2 d. − Astrachanę. Iš čia buvo nutarta į Maskvą eiti pagrindinėmis jėgomis, o nuo Dono aukštupio − smogti pagalbinį smūgį. 1670 m. rugpjūčio 25 d. Razino kariuomenė (apie 10 000 žmonių) be mūšio užėmė Saratovą, po to Samarą. Rugsėjo 16 dieną posado žmonės įsileido sukilėlius į Simbirsko (dabar Uljanovskas) įtvirtintą gyvenvietę. Iš Simbirsko Razinas išsiuntinėjo nedidelius kazokų būrius, kurie kėlė į kovą Volgos dešiniojo kranto valstiečius ir miestiečius, Pavolgio tautas...