Algimantas Švažas: monografija

Galingai skamba dailininko Algimanto Švažo grafikos lakštai. Iš kur ta jėga? Kas matė dailininką, bendravo, niekada neužmirš žemaitiško charakterio spalvingumo.
Laisvė ir meilė Žemaitijai įgalino pačioje Lietuvos atgimimo pradžioje imtis iniciatyvos organizuoti Pasaulio Žemaičių parodas Plungėje (pirmoji 1989 m.)
Lasivės ir baltiškų dvasios … žymėjo savo kūrybos kelią. Bendraujant su profesore Marija Gimbutiene, kurios dėmesys jo kūrybai, mitologinės jo kūrybos (lakštai) paskatino su dideliu užmoju imtis „Deivių“ ciklo“. Taip dvidešimt dviejų atspaudai atgulė į M. Gimbutienės knygą „Senoji Europa“.
Sukurti ciklai grafikos lakštų: Tadas Blinda, Medžio Stebuklai pagal Kazio Borutos knygą. Ciklas „Lietuva“, „Vilnius“, „Dzūkija“, „Aukštaitija“, „Žemaitija“, „Mindaugas“, „Katedra“, „Mažvydas“, „Žalgiris“, „Senolio godos“.
Dailininkai turėjo surinkęs nemažai žemaitiškų užgavėnių kaukių kolekciją, kurias vėliau padavovanojo Lietuvos etnografijos muziejui.
Algimantas Švažas ne tik įvairiomis technikomis kūrė graviūras, bet ir rašė kūrinio idėja pirmiausia tarsi pagaudavo žodyje.
Jaunystėje buvo prima šokėjas „Lietuvos“ ansamblyje. Baigęs Dailės Akademiją dirba redakcijoje „Literatūra ir Menas“. Jo galinga dvasia bendradarbiavo su Juozo Miltinio teatruir su mūsų kino režisieiriais Vytautu Žalakevičiumi su Vabalu. Ženkliai prisidėjo prie Dainų ir šokių švenčių vaizdo apipavidalinimo.