Knyga buvo išspausdinta 1984 m. kaip metodinė priemonė. Tuometinė cenzūra iš knygos antraštės išbraukė žodžius „Saulė šakose“ ir paliko pavadinimą „Apybraižos apie lietuvių fotografiją“.
Vėlesniais metais ir kiti rusų menotyrininkai (Viktoras Diominas, Anri Vartanovas, Vladimiras Borevas, Valerijus Stignejevas, Neja Zorkaja, Moisiejus Kaganas ir kt.) daug dėmesio skyrė lietuvių fotografijai, tačiau ši knyga, regis, geriausiai atskleidžia lietuvių fotografijos mokyklos ištakas, jos raidą, kūrėjus.
Nuo knygos išleidimo praėjus dvidešimt penkeriems metams, Lietuvoje daug kas pasikeitė: tapome laisvi, fotografija toli pažengė į priekį, o naujoji karta beveik nebemoka rusų kalbos. Todėl atsirado reikalas vertingą knygą išversti į lietuvių kalbą. L. Aninskio knygoje minima apie trys šimtai lietuvių fotografų nuotraukų. Autorius naudojosi įvairių metų almanachais „Lietuvos fotografija“ (1967, 1969, 1971, 1974, 1978, 1981), R. Rakausko ir A. Sutkaus „Vilniaus šiokiadieniais“ (1965) ir „Šalis ta Lietuva vadinas“ (1970), A. Kunčiaus „Senojo Vilniaus vaizdais“ (1969), katalogais „9 Lietuvos fotografai“ (1969) ir „Lietuva–69“, to laikotarpio parodų fotografijomis, tačiau knyga išėjo be iliustracijų.