Polis Gogenas, miręs prieš šešiasdešimt metų, tebežadina tokias pat aistras, kaip ir gyvas būdamas,-besaikį entuziazmą ir lygiai besaikę neapykantą. Man teko jį tyrinėti keistoje atmosferoje. Ištikimai vadovaudamasis ta dvasia, kuria esu sumanęs parašyti serijos "Dailė ir likimai" tomų eilę, rūpinausi tik vienu dalyku. Tad mano tikslas- ne ką nors spręsti, bet suprasti ir padėti suprasti: prasiskverbti, kiek man tat įmanoma, į žmogaus mintis, išsiaiškinti jo veiksmų skatulius ir padaryti, kad jis atgytų. Kas tasai žmogus? Į šį klausimą ir stengiamasi atsakyti kiekvienoje mano biografijoje. Klausimas sudėtingas. Ypačiai Polio Gogeno atveju. Kuo tikslesnės darėsi mano žinios apie jį, tuo tvirčiau ėmiau įsitikinti, kad jis liko nepažintas, nežinomas... Jis buvo įvairių legendų auka-jas kūrė jo priešininkai, jo draugai ir jis pats. Jis mėgo dėtis mįsle. Bet pirmiausia ar tik jis nebuvo mįslė sau pačiam? Sapnys, besinešiojantis po pasaulį savo nerimą ir nepasitenkinimą, niekad nežinojo, koks jo likimo ženklas. (Autorius)