Knygoje nagrinėjamos šiuolaikinėje meno epistemologijoje paplitusios meno ir pažinimo ryšio aiškinimo kryptys, atskleidžiami filosofiniai ir estetiniai principai, kuriais remiasi kognityvinės bei antikognityvinės meno sampratos. Grindžiama nuomonė, pažintinę meno funkciją siejanti su analogijų tarp meno kūrinio ir tikrovės įžvalga, aptariama pažintinės funkcijos reikšmė teoriškai apibrėžiant meno specifiką.