Vienas iš didžiausių XIX amžiaus išradimų - fotografija. Tai palyginti jaunas išradimas -jam tik 156-eri, o Lietuvos fotografijai dar mažiau - jai tik 140 metų. Visą savo neilgą amžių fotografija skrupulingai darbavosi: rodė žmonėms įvykius, vykstančius toli nuo jų, fiksavo ir įamžino atvaizdus tų, kuriuos negailestingas laikas nusinešė į užmarštį. Kita be galo svarbus fotografijos ypatumas - tai kad ji objektyvi. Lietuviškai apie fotografiją yra knygų, tačiau Lietuvos fotografijos istorija leidžiama pirmą kartą. Dar 1971 metais Virgilijus Juodakis parengė disertaciją, kuria remiantis, žinoma, pataisius, papildžius ir parašyta ši knyga. Unikali fotografijos misija būti regimąja tautos atmintimi. Išnyksta civilizacijos, griūva imperijos, išeina Anapilin žmogus, bet lieka jo dvasinės ir praktinės veiklos pėdsakai, užfiksuoti fotografijose. Dažnai tai būna vienintelis vizualus praeities paliudijimo šaltinis. Ir ypač mums brangios sustabdytos akimirkos iš tų dienų, kai fotografija Lietuvoje dar tik pradėjo savo kelią. Brangios dėl unikalių kadrų, ir dėl jų autorių - tų pasiryžėlių Lietuvos fotografijos pirmtakų. Ši knyga apie juos. O skiriama ji jums, fotografams profesionalams ir mėgėjams, nes profesijos istorija, lygiai kaip tautos istorija yra nenutrūkstamas ryšys tarp praeities ir dabarties.