Noriu, kad mes kartu pagalvotume, ar „Tu turi ką apsirengti" tau, nes knygos, kurios tikrai tinka visiems, varo į neviltį. Tai paprasčiausiai reiškia, kad ji – kvailas įkvepiančių minčių kratinys. Lygiai kaip stilius, knyga turi tikti būtent tau, todėl jei jauti, kad norėtum pakylėtai padiskutuoti apie madą, apie jos kūrėjų istorijas, nori sužinoti ką nors itin naujo ar tikiesi, kad išradau revoliucinį metodą ir tau pačiai nereiks įdėti jėgų siekiant rezultato, kad ir kaip man liūdna, ši knyga ne tau.
Bet jei, kaip aš, tiki, kad stilius nepalyginamai svarbiau už madą, jei nori dar kartą prisiminti taisykles, kurias per ilgą laiką sugalvojo žmonija, jei nori pasitarti, kurių iš jų verta laikytis, o kurios – nevykęs atsitiktinumas, jei nori susitvarkyti savo drabužinę ir susidėlioti akcentus, kad ir vėl nestovėtum kambaryje su krūva drabužių ant žemės galvodama, kad ir vėl neturi ką apsirengti, – ši knyga tau.
Knygoje „Tu turi ką apsirengti" aš labai noriu pasidalinti savo žiniomis.
Yra dalykų, kuriuos sukaupi per gyvenimą ir kuriuos labai aiškiai žinai. Yra dalykų, kuriems tau tiesiog nereikia ruoštis. Aš aiškiai suprantu, kad dalykai, apie kuriuos noriu papasakoti, yra mano kraujyje, esu pripratusi apie juos kalbėti. Man tai – savaime suprantama, tačiau kitiems – ne. Noriu, kad moteris, atsistojusi prie savo spintos, jaustųsi ne įsitempusi, o atsipalaidavusi, todėl ir parašiau šią knygą.