Revoliucijų amžiuje, XVIII šimtmečio pabaigoje, intelektualinis ir dvasinis gyvenimas Europoje ir Šiaurės Amerikoje ėmė sparčiai kisti. Spontaniškumo, tiesioginės raiškos ir gamtos jausmo idėjos veikė meną, skatino menininkus gilintis į žmogaus prigimties kraštutinumus - nuo didvyriškumo iki beprotybės ir nevilties. Williamas Vaughanas klasikinėje studijoje aptaria garsiausių to amžiaus meistrų, tokių kaip Goya, Blake'as, Géricault, Turneris ir Delacroix kūrybą. Šiame kontekste kalbama ir apie kitus to meto tapytojus, skulptorius ir architektus: Palmerį, Soane'ą, Gros, Overbecką, Schinkelį, Flaxmaną, Puginą, Binghamą ir kt.
Tai knyga, kurioje patraukliai aprašyta dramatiška ir prieštaringa epocha.