Knygoje autorius, remdamasis ilgaamžės Vilniaus universiteto teatro istorijos faktais, savo mokytojų, kolegų ir paties darbo patirtimi, atskleidžia studentų teatro savitumą, meninės veiklos ypatumus, edukacinį prasmingumą ir paveikumą, įtaką jaunos asmenybės tobulėjimui, kultūrinės kompetencijos ugdymui. Glaustai apžvelgiama Vilniaus universiteto teatro istorija – nuo pirmojo spektaklio „Hercules“ 1570 m. iki šių laikų, trumpai pristatomi pastaraisiais dešimtmečiais dirbę režisieriai. Tačiau svarbiausia – autoriaus pastangos parodyti, kad nuo pat mokyklinio teatro pradžios iki dabar universitetinis teatras yra neatsiejamas nuo edukacijos, jis buvo ir tebėra studentų ugdymo proceso dalis. Šiai temai skiriama daugiau dėmesio – svarstoma, kaip siejasi teatro režisūra ir edukacija, kokią naudą universiteto teatras teikia jaunos asmenybės ugdymui. Pateikiamos buvusių teatro narių mintys šiuo klausimu.
Knyga skiriama visiems, kas domisi iki šiol dar visiškai nenagrinėtu reiškiniu – studentiškuoju teatru, akademinio jaunimo kultūrinės edukacijos problemomis.