Violončelė Santa Tereza

Žinoma, tai knyga apie muziką. Ją parašė žmogus, kuris nuoširdžiai myli muziką ir gyvena ja. Knyga yra daugialypė ir daugiasluoksnė, tačiau anaiptol ne akademinė.
Sofija Mogilevskaja pasakoja apie savo vaikystę, kuri buvo persmelkta muzikos. Ji pasakoja apie savo jausmus, apie pirmąjį muzikos suvokimą, apie muzikos mokymąsi, darbą su ja ir laimę iš šio darbo.
Ir lygiagrečiai pasakojama apie didžiuosius kompozitorius ir instrumentų meistrus, apie instrumentus ir muzikos kūrinius. Jie nepretenduoja į enciklopedinį informacijos apie instrumento sandarą ar kompozitoriaus biografiją pateikimą, tačiau labai vaizdžiai ir emocionaliai aprašo atskirus epizodus ir bruožus. Dėl to kompozitoriai tampa ne abstrakčiomis figūromis, o gana suprantamais ir gyvais žmonėmis. Panašiai atsitinka ir su instrumentais bei kūriniais. Pavyzdžiui, vargonai aprašyti taip gerai, kad norėtųsi nuvykti į Rygą ir apsilankyti koncerte Domo katedroje. Būtent ten, pajusti visą tą didybę. Arba bent jau nueiti į katedrą Mažojoje Gruzinskajoje Maskvoje. O taip pat pasiklausyti visų knygoje minimų kūrinių.