Visas menas – apie mus: Lietuvos menas, 1960-2018
„Savo laikmečio meno kolekcionavimas - tai bandymas tą laiką suprasti. MO muziejaus kolekcija apima šešių pastarųjų dešimtmečių laikotarpį. Tad į pirmąją naujojo muziejaus parodą siūlome pažvelgti per laiko tėkmę: tai lyg ir gyvenimo istorija, tik pasakojama ne chronologiškai, o punktyriškai, sustojant prie svarbiausių išgyvenimų ir įsimintiniausių detalių. Šis gyvenimas prabėgo didelių istorinių pasikeitimų fone. Pokario traumas pakeitė trumpas atšilimas, pastarąjį - užsitęsęs brežnevinis sąstingis, paskui „glasnost". Sąjūdis šaliai grąžino nepriklausomybę, prasidėjo vis spartesnės permainos, galiausiai iššūkiai ES bendrijoje. Istorinis šalies likimas susipynė su gausybe tragiškų ir džiaugsmingų asmeninių patirčių. Šiomis aplinkybėmis Lietuvos menininkai ima ypač gilintis į dramatiškas, ontologines temas, drauge atidžiai stebi kasdienybę ir nepasitiki patiriama realybe. Pagal šias pagrindines linijas parodos ekspoziciją padalijome į keturis skyrius: Esmės ir universalumo paieškos - abstrahuota gamta ir abstrakcija.
Didžiosios dramos ir mitai, Praeinantis kasdienis gyvenimas.
Kintanti realybė. Kontrolės praradimas. Tarp šių teminių arealų griežtų ribų nėra. Kūrėjams paprastai rūpi ne viena tema, be to, neretas pavienis kūrinys galėtų būti perkeltas iš vienos zonos į kitą; kita vertus, toks suskirstymas netrukdo pastebėti ir kitus kūrinio pasakojimo sluoksnius. Svarbu atkreipti dėmesį į kūrinių atsiradimo datą. Juk kiekviena karta, ieškodama atsakymų į tuos pačius ir naujus klausimus, pasirenka skirtingas menines strategijas. Savo vaidmenis vaidina tradicijos, naujovės ir anachronizmai; tai, ar menininkas atstovauja neoekspresionizmo, popmeno, abstrakcijos, fotorealizmo ar postkonceptualizmo tendencijoms. Toks suskirstymas padeda pasigilinti į meninių grupių istoriją, giminingus ir oponuojančius reiškinius, taip pat srovėms nepaklūstančių talentingų individų kelią." (Prof. dr. Raminta Jurėnaitė)
Labai neženkliai palankstytas priekinio viršelio apatinis kamputis.
