Knygoje savaip interpretuojama senelio autoriui sekta lietuvių liaudies pasaka (“Pasaka apie Medimuką”), dažname eilėraštyje blyksteli ryškūs nutolusios vaikystės ir jaunystės atšvaitai, glaudžiamasi prie gamtos - jūros, sodo, miško, apdainuojamas lietuviško lino virtimo drobėmis (“Ilgas lino kelias”), spausdinami naujamečiai sveikinimai bendradarbiams, eiliuotai dėkojama autorių gydžiusioms gydytojoms, slaugytojoms.
Poemėlėje “Tėvas” - savotiškoje trumpoje Vopšotų kronikoje - detaliai atpasakojama autoriaus šeimos istorija.