Asketika: Salvatores Dei

„Asketika“ – graikų rašytojo ir mąstytojo Niko Kazantzakio (1883-1957) esė, kurioje keliami žmogaus būties klausimai. Tai ir savotiška evangelija, dvasinės pratybos ir gražiausia lyrinė proza apie žmogaus gyvenimą, anot autoriaus, „šviesų intervalą tarp dviejų juodų bedugnių“. Rašytojas Nikos Kazantzakis palaidotas savo gimtojoje žemėje, Kretos saloje, venecijietiškos Irakliono sienos bokšte. Ant kapo nėra nieko, tik paprastas, nešlifuotas Kretos marmuro luitas, be vardo, pavardės ir datų, su legendiniais žodžiais ant bronzinės plokštės: „Nieko nesitikiu, nieko nebijau – esu laisvas“. Ir „Asketika“ – ne triumfuojančio „aš“ nepriklausomybės skelbimas, o kvietimas deryboms su Dievu, siela ir kūnu dėl laisvės, kurias ir vainikuoja šis antkapyje iškaltas Niko Kazantzakio credo. Iš naujosios graikų kalbos vertė Dalia Staponkutė. Taip pat knygoje Dalios Staponkutės baigiamasis žodis „Niko Kazantzakio idėjų sistema ir jo „Asketika“, p. 77-93.