Knyga poetinės publicistikos pobūdžio, nes poetinę šių prozinių etiudų atmosferą nulėmė pats objektas – mylimas, darbštus, dainingas ir spalvingas mūsų kraštas. „Kada žemėje gimė žmogus? / Tada, kai numirė vergas.“ „Bet duona vieniems lengvesnė už plunksną, / O kitiems už akmenį sunkesnė...“ „Aš bangų klaviatūra/skambinu vėjų pasažą, / Supasi supasi Jūra –/ Laisvės jai maža ir maža...“