Dešimt eilėraščių = Ten poems. Vilniaus getas, 1943. Žydų paveldas

„Dešimt eilėraščių“ yra išskirtinis leidinys – tai publikuota A. Suckeverio Vilniaus gete 1943 m. sudaryta rankraštinė knyga, rasta Nacionalinėje bibliotekoje kartu su kitais A. Suckeverio geto laikotarpio rankraščiais. Be jidiš teksto, knygoje yra eilėraščių vertimai į lietuvių ir anglų kalbas, taip pat du A. Suckeverio gyvenimą ir kūrybą pristatantys straipsniai (autoriai M. Kvietkauskas ir prof. Davidas Fishmanas, Žydų teologijos seminarija Niujorke).

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, poetas pateko į Vilniaus getą, iš jo pabėgo, partizanų būriuose kovėsi su naciais. Po karo drauge su rašytoju ir buvusiu partizanu Kačerginskiu rinko Vilniuje išlikusį žydų dokumentinį paveldą, įsteigė Žydų muziejų (jis veikė 1944–1948 m.). A. Suckeverio, vieno iš kultūrinės rezistencijos lyderių, pasakojimai tapo Vilniaus žydų geto istorijos šaltiniais, liudijančiais niūrią geto kasdienybę, kanalizacijos šulinių tamsą, nepalaužtos dvasios didybę ir pasipriešinimą pavergėjams.