"Labirintas" (1981) ir "Bokšto statyba" (1990) – originalios autobiografinės esė. Jų centre, pasak kritikų, – ieškantis tiesos žmogus, kuris žino, kad tos tiesos nėra ir kad žmogui apskritai negali būti skiriamas pagrindinis vaidmuo. Tai – meistriškas, brandus kūrinys, didžiulis epas, subtiliai žaidžiant iš chaoso sukurtas pasaulis, grindžiamas tikėjimu kiekvienos asmenybės laisve ir savitumu kaip esmine visuomenės egzistavimo sąlyga.