Radauskas yra turbūt vienintelis lietuvių poetas, kurio apibrėžti nepadeda jokie įprastiniai mūsų literatūros arba idėjų istorijos kontekstai ir jokie apmąstymai apie didžiąją tremties katastrofą, mūsų tautos likimo kryžkelę ar panašūs. Skaitytojas turi mokytis ir suprasti vertybių skalę, iškylančią iš vidinių, visų pirma tik pačioj poezijoj galiojančių dėsnių ir santykių. Tarp jų svarbiausias, viską lemiantis yra transformacijos principas, pagal kurį visa medžiaginė ir dvasinė tikrovė praranda savo realią prigimtį, įgydama tik tiek naujos prasmės, kiek jos reikia poetui, statančiam savo vaizduotės šventovę.