Mąstymas apie mirtį, savo mirtį, iš pagrindų keitė Algirdo požiūrį į materialųjį pasaulį. Jis palaipsniui atsisakė daugelio buities dalykų, sąmoningai vienišėjo ir dar būdamas gyvas mokėsi mirties. Galiausiai Poetas tapo visiškai laisvas, išsivadavęs iš kasdienybės rutinos – kaip debesys ir vanduo.