Vilties Butvydienės eilėraščiai – tai moters gyvenimo kronika, kurioje atsispindi visų migrantų dalia. Tai ne tik autorės kančia ir svajonės, bet ir visos karo nusiaubtos žmonių kartos likimas. Eilėmis autorė išreiškė savo gyvenimą, tai padėjo jai iškęsti kančią, atgaivinti sielą. Eilėraščiai sugrupuoti į šešis skyrius, kuriuose pasakojama apie ilgesį namams ir toli likusiems artimiesiems, jaunystės atsiminimus, naują gyvenimą svetimoje šalyje, moters buitį, prisiminimus, taip pat linkima palaimos mirusiesiems, meldžiamasi Dievui ir Motinai Marijai. Viltis rašė sau. Popieriuje išlieti žodžiai alsuoja meile ir švelnumu, drąsa ir geranoriškumu. Skaitydami šiuos eilėraščius, tarsi žvelgsite pro jos sielos langą ir atrasite ne tik Viltį, bet ir save.