Jei, vos išvydus auksą, tau širdis apsąla//Ir pamiršti dėl jo, kiek liko nuskriaustų,-// Esi tik dulkė tu, nukritusi į balą,//Klastingai šypsanti vien godulio skurdu!//
Jau Eglė motutė negirdi,//Tik gintaro ašarom verkia,//Kad broliai aptukę, apgirtę//Už Žilvino meilę ją smerkia.