Tai pirmoji išsami rašytojo Romualdo Granausko gyvenimui ir kūrybai skirta studija, parašyta originaliu eseistiniu stiliumi. Ji apima kūrėjo visumą, esmingiausius jo tekstus. Autorė skatina įsiklausyti, įsižiūrėti, pamatyti rašytojo gyvenimo ir kūrybos vienovę. Rašant šią knygą, pasiremta bendravimo patirtimi, pasitelkti įrašai iš pokalbių.
„Kurti, vadinasi, tankinti tikrovę. Sąmonės būsenomis, iš esmės savaiminėmis, nevaldomomis, pasiekti tokį didelį tikrovės suvokimo ir susilydimo su kalba tankį, kad jis neatlaikytų paties savęs spaudimo ir įtrūktų.“
„Romualdas Granauskas suspėjo Lietuvai, saviesiems patvirtinti kelias pamatines tiesas, itin svarbias kūrybai: šventumas ir iš dangaus, ir iš žemės, žmogiškumas ne tik iš žmonių, artimumas ne tik iš tų, kurie arti, bet ir iš tų, kurie toli ir giliai; glostyk gyvenimą, nebijok jo opų, ir tavo paties žaizdos bus aprištos, kalbėk savo kalba, ir visur būsi suprastas, neišeik iš savo žemės, neapleisk savųjų, ir neliksi apleistas, semkis iš tradicijų, ir tau atsivers modernieji klodai.“
„Lik vietinis, kad tavęs pasigestų pasaulis.“ (Viktorija Daujotytė)