Italų režisieriaus Federico Fellinio (1920–1993) „Intymus žodynas“ – tai grakštūs
didžio menininko pasakojimai apie jo patirtą, suprastą ir kurtą pasaulį. Tai
poetiškos miniatiūros, kuriomis režisierius išsako savo požiūrį į kūrybą, religiją,
politiką, į meną ir menininkus, į paradoksų kupiną žmogaus gyvenimą. Šioje
knygoje F. Fellinis itin atviras. Jo pasakojimai priartėja prie intymios išpažinties.
„Fellinio žodžio menas yra tylesnis, ne taip gerai matomas, tačiau ryškus ir
stulbinantis – reikėtų jį iškelti, pabrėžti, išryškinti. [...] Tai menas pasakoti
istorijas, apibūdinti aktorius, menininkus, paprastus žmones ar įvykius; jo
žvilgsnis į pasaulį, išsakytas žodžiais; jo kalbėsenos elegancija, gelmė,
lengvumas; jo kalba, visada kupina poezijos, turtinga emocijų, kokias tik jis
gebėjo sukurti ir perteikti“, – rašo apie F. Fellinio „Intymų žodyną“ jo vaikaitė,
asistentė ir kūrybos tyrinėtoja Daniela Barbiani.
Režisieriaus „Intymus žodynas“ – tai raktas, padedantis mums
geriau suprasti didį menininką ir jo kūrybą, o kartu – ir praėjusį amžių.
Modernusis menas man yra išlaisvintos vaizduotės istorija, o Fellinis ją iškėlė į aukščiausias viršukalnes (o gal tai net jos atbaiga, svaigulinga atbaiga).
Milanas Kundera