Šimtas eilėraščių apie nemeilę

Dalia Jazukevičiūtė – viena iš nedaugelio šiandien rašančių „grynakraujų“ lyrikių, savo kūryboje išsaugojusi ir gyvą emocinį nervą, ir tokio tipo poezijai būtiną lyrinio pasakojimo įtampą. Tai, pačios poetės žodžiais tariant, „žmogaus be odos“ rašymai. Mūsų poezijai sparčiai vakarietiškėjant, jos kūryboje išlieka ryški geriausios rusų lyrikos (Ana Achmatova, Marina Cvetajeva) tradicija, ir tai Dalią Jazukevičiūtę gražiai susieja su Salomėja Nėrimi. Faktas, kad į rinktinę sudėta tik šimtas eilėraščių (iš maždaug trijų šimtų, paskelbtų trijose knygose), liudija autorės reiklumą sau ir pagarbą skaitytojui.