Kai Antanas A. Jonynas ištarė savo būsimo poezijos rinkinio pavadinimą – „Kambarys“, pagalvojau, kad paprasčiau lyg ir nebėra kaip pasakyti, nebėra ką ir sutrumpinti.
Kad šio poeto eilėraščiai asketiškėja, matyti. Bet asketiškėja ypatingu būdu – aristokratiškėdami, lyg rasdami vietą tarp Henriko Radausko ir Kazio Varnelio. Poeto vieta nebūtinai tik tarp poetų.
Gali būti, kad taip sakau paveikta įspūdingos knygos – Antano A. Jonyno rinktinės „Sentimentalus romansas“, 2009 išleistos „Tyto albos“ (dailininkė Sigutė Chlebinskaitė), kur Kazio Varnelio darbai išnyksta kaip „iliustracijos“ ir atgimsta kaip linijų poezija.
Antano A. Jonyno rinkinys „Kambarys“- tai gerų, skaidraus intelekto ir netikėtų dvasinių pagavų eilėraščių knyga. (Viktorija Daujotytė)
(Būtų nauja, bet nurašyta bibliotekos)