Antologijos „Vėliavos“ (1948) kūrinius, vienija temos aktualumas (buržuazinės praeities pasmerkimas, naujo gyvenimo kūrimas), personažų sistema (teigiamo–neigiamo veikėjo opozicija), kompozicija (praeities–dabarties opozicija), pastovių įvaizdžių pasikartojimas (raudona vėliava,
pavasaris, saulė, vėjas, daina, šviesa, tamsa ir kt.). Pagal to meto partinės kritikos
reikalavimus rašyti, privalomai redaguoti ir kiti aptariamo laikotarpio prozos žanrai.