Aleksandro Žaltausko (1997-2020) eilėraščių rinkinyje „Kulniuku dangus pradurtas“ skaitytojai atras socialinių, filosofinių temų, derančių su vidinėmis subjekto būsenomis, siurrealistine vaizduote, kalbos žaidimais ir eksperimentais. Šiurkštokos raiškos elementai kartkartėmis praturtinami jautriomis įžvalgomis apie mirties neišvengiamybę. Rinkinio eilėraščiai liudija, kad autoriui pavyko sukurti poetinį lauką, kuriame privaloma žaisti pagal jo sukurtas taisykles: išlikdama atvira ir aktuali A. Žaltausko poezija nepaklūsta kasdienio pasaulio logikai ir visuomenės nustatytoms normoms, o alsuoja nevaržoma kūrėjo laisve.