Madagaskaras

Vieno garsiausių šių laikų lietuvių dramaturgų Mariaus Ivaškevičiaus kūrinys „Madagaskaras: trijų veiksmų pjesė“ nukelia į tarpukario laikus ir pasakoja apie utopinę idėją perkelti Lietuvą į tolimą Afrikos šalį.

Pagrindinio veikėjo prototipas – Kazys Pakštas – geografas, visuomenės veikėjas, keliautojas. Nors daugelis šiandien įsitikinę, kad jis siūlė visus lietuvius perkelti į Madagaskarą, tikroji jo idėja apėmė nedidelės lietuvių kolonijos įkūrimą. Kazys Pakštas tikėjo, kad emigruodami į vieną vietą lietuviai lengviau prisitaikys, be to, dėl nuolatinės okupacijos grėsmės, tai buvo ir idėja išsaugoti lietuvių tautą.

Kazys Pakštas buvo reali asmenybė, sudominusi režisierių Rimą Tuminą, kuris ir pasiūlė dramaturgui Mariui Ivaškevičiui sukurti šią istoriją. Taip gimė pjesės veikėjas Kazimieras Pokštas.

Autorius sukūrė intriguojantį siužetą ir išmoningas scenas, kurios privers graudintis, sukels nostalgiją ir prajuokins. Tai autoironiška pjesė, kurioje nevengiama pasijuokti iš savęs. Veiksmas vyksta dar prieš Antrąjį pasaulinį karą ir pasakoja apie žmones, kurie dar nežino savo likimo. Jie bando mylėti, tikėti ateitimi ir įgyvendinti dar neregėtas idėjas.

„Madagaskaras: trijų veiksmų pjesė“ kviečia į netikėtą satyrinę kelionę, kurioje susipažinsite su ne vienu garsiu Lietuvos visuomeniniu veikėju ir suksitės spalvingame mūsų šalies tarpukario kultūriniame gyvenime. Veikėjų prototipai – Salomėja Nėris, Oskaras Milašius, Vincas Mykolaitis-Putinas ir daug kitų garsių asmenybių. Autorius sukūrė savitą kalbą, imituojančią tarpukario inteligentijos šnekas.

Skaitytojai ir kritikai kūrinį „Madagaskaras: trijų veiksmų pjesė“ vertina palankiai. Rimo Tumino režisuotas spektaklis renka pilnas sales žiūrovų, o Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pjesę įvertino kaip kūrybiškiausią 2004-ųjų metų knygą.